Lietuvoje veikiantiems komerciniams bankams griežtinant ūkininkų kreditavimo sąlygas, svarbiausiu finansiniu partneriu išlieka kredito unijos. Pasak pasirinkusių dirbti su kredito unijomis ūkininkų, pastarosios kur kas geriau supranta ūkininkų poreikius, be to – jau turi galimybių finansuoti gerokai didesnius projektus.

Lietuvos centrinei kredito unijai (LCKU)  priklausančios 48 kredito unijos antrąjį šių metų ketvirtį išdavė daugiau nei dvigubai daugiau paskolų Lietuvos ūkininkams bei žemės ūkio bendrovėms. Jei pirmąjį 2019 m. ketvirtį išduotos 208, 5,92 mln. eurų vertės naujos paskolos žemės ūkio veiklai finansuoti, tai balandžio-birželio mėnesiais pasirašyta 475, 10,14 mln. eurų vertės sutartys. Dažniausiai kredito unijose ūkininkai skolinasi ūkio pastatams bei įrangai atnaujinti (40% paskolų), žemės ūkio paskirties žemei įsigyti (23%), apyvartinėms lėšoms (12%) bei transporto priemonėms (11%), 5-6 metų laikotarpiui. Iš viso LCKU priklausančios kredito unijos šiuo metu yra išdavusios  daugiau nei 300 mln. eurų vertės paskolų. Pasak LCKU administracijos vadovo ir valdybos pirmininko Mindaugo Vijūno, augimo priežasčių daug: išaugusios kredito unijų paskolų teikimo galimybės, bendradarbiavimas su Žemės ūkio paskolų garantijų fondu, Nacionaline mokėjimo agentūra, Žemės ūkio  konsultavimo tarnyba, ūkininkams palanki kainodara, su ūkininko veiklos ciklu suderinti paskolų terminai, komercinių bankų fizinių aptarnavimo padalinių mažinimas ir paslaugų prieinamumo ribojimas. „Finansų sektorius Lietuvoje išgyvena tam tikrą transformaciją: didesnieji rinkos žaidėjai specializuojasi ir grynina savo produktus, o tam tikruose segmentuose jų vietą užima kiti žaidėjai. Jau ne pirmąkart pastaraisiais metais matome situaciją, kai vietoje duris užvėrusio banko skyriaus, tose pačiose patalpose kuriasi tame pačiame mieste veikianti kredito unija. Unijose darbo randa ir dalis buvusių banko skyriaus darbuotojų. Koncentruodamiesi į tai, ką darome geriausiai, laimime visi, o svarbiausia – galime geriau aptarnauti savo klientus. Ūkininkai ir mažesniųjų miestų žmonės kur kas labiau vertina gyvą kontaktą bei konsultaciją, nei pokalbį telefonu. Visada esame arčiau savo klientų ir tai yra svarbiausias mūsų pranašumas“,- sako M. Vijūnas.

Daugiau nei 1 milijono eurų vertės projektai – nebe naujiena

Nors vidutinė LCKU priklausančių kredito unijų ūkininkams suteikta paskola nėra didelė – siekia 20-30 tūkst. eurų, pasak kredito unijų atstovų ir pačių ūkininkų džiugina galimybė pasiskolinti ir gerokai didesnes – 1 milijoną eurų viršijančias sumas. „Dar ne taip seniai didesnį projektą įgyvendinančiam ūkininkui nebeturėdavome ką pasiūlyti, todėl turėdavome juos atiduoti komerciniams bankams, tuo tarpu šiandien, padedant LCKU galime finansuoti ir gerokai didesnius nei 1 mln. eurų vertės projektus,“- pasakoja kredito unijos „Prienų taupa“ paskolų komiteto narys Vytautas Raižys. Daugiau nei dešimtmetį aktyviai kredito unijos veikloje dalyvaujantis ūkininkas primena, kad kredito unijų judėjimui pradžią davė ne kas kita, o ūkininkai, kuriems tuo metu pasiskolinti banke beveik nebuvo galimybių. „Anksčiau ir pats esu ne kartą ėmęs paskolą iš unijos, dabar – dirbu paskolų komitete ir padedu kitiems. Kas jei ne ūkininkas supras žemę dirbančio žmogaus ar žemdirbyste besiverčiančio vidutinio verslininko poreikius“,- retoriškai klausia V. Raižys. Pasak V. Raižio, dažniausias kredito unijos klientas – 200-300 ha ūkį valdantis vidutinis ūkininkas. Mažųjų ūkininkų galimybes skolintis sunkina nestabili jų ekonominė padėtis, na, o stambieji dažnai randa kalbą ir su bankais. Antra vertus, net ir stambesniųjų ūkių veikloje nemažai neapibrėžtumo: besikeičiančios gamtinės sąlygos, sausros, ar atvirkščiai – liūtys, gali akimirksniu sunaikinti derlių, todėl dirbant su ūkininkais lankstumas ir racionalus situacijos vertinimas yra būtinas. „Daug ūkininkų skolinasi pavasarį, apyvartinių lėšų trūkumui padengti. Paskolos apyvartinėms lėšoms paprastai imamos 1-3 m. laikotarpiui, o pardavę derlių – paskolas atiduoda“- sako kredito unijos „Prienų taupa“ vadovas Rimantas Slavinskas. Kaip teigia pašnekovas, bankus labai gąsdina kone kasmet girdimi pranešimai apie stichines sausras, liūtis, derlių sunaikinančią krušą ar krentančias pieno supirkimo kainas, tačiau nuolat artimus santykius su ūkininkais palaikančių unijų darbuotojai sako, kad problemas beveik visuomet pavyksta išspręsti. „Kiekvienas susidūręs su žemės ūkio verslu supranta, kad gamtos sąlygų neužsakysi, tačiau po blogų metų dažnai seka geresni, po jų – puikūs. Ūkininkai moka pergyventi visas bėdas, todėl būdami lankstūs ir prisitaikydami prie jų poreikių ir galimybių sėkmingai teikiame paskolas ir tenkiname nustatytus rizikos rodiklius. Priverstinio išieškojimo imtis tenka labai retai“,- sako R. Slavinskas.

Ūkininkai vertina lojalumą

„Ūkininkai yra labai lojalūs: kai kurie mūsų paslaugomis naudojasi 10-15 metų. Labai padeda žinojimas, kad unijos skolina savo narių pinigus. Kiekvienas paskolą imantis ūkininkas žino, kad kredito unija yra artimai susijusių žmonių bendruomenė, todėl skolinasi ir įsipareigojimus įgyvendina atsakingai. Be to – yra linkę unijos paslaugas rekomenduoti kitiems. Geriausias mūsų darbo įvertinimas — klientai rekomenduojantys mus savo draugams, artimiesiems“,- sako Panevėžio kredito unijos valdybos pirmininkas ir administracijos vadovas Kazimieras Antanynas.

Robotizuotą pieno fermą statanti ūkininkė Jolita, daugiau nei 1,5 mln. eurų vertės projektą ruošiasi įgyvendinti bendradarbiaudama su kredito unija. „Daugiau nei du dešimtmečius buvome lojalūs vieno iš komercinių bankų klientai, tačiau kai kreipėmės didelės paskolos, mums buvo pasiūlyta finansuoti tik kiek daugiau nei pusę projekto vertės. Kredito unijos darbuotojų mūsų planuojamas įgyvendinti projektas neišgąsdino: kiek žinau, jiems tai ne pirmas robotizuoto pieno ūkio projektas,“- pasakojo Jolita. Ūkininkė taip pat atkreipė dėmesį, kad nuo šiol naudoja visas kredito unijos finansines paslaugas: į uniją ji perkėlė ir atsiskaitomąsias sąskaitas, naudojasi unijos elektroninės bankininkystės sistema, mokėjimo kortelėmis. „Stengiamės maksimaliai palaikyti tuos, kurie palaiko mus, net ir mūsų ūkyje dirbančius žmones pakviesime perkelti savo sąskaitas į uniją“,- sakė ji. Pasak stambų pieno ūkį valdančios ūkininkės bene didžiausias kredito unijos pranašumas – artimas ir betarpiškas santykis su klientu. „Galbūt kiti pasakys, kad tai nėra svarbu, bet unijoje dirba tokie patys žmonės kaip ir mes patys. Ir kalba jie mūsų kalba, paprastais žodžiais paaiškina visas sudėtingo projekto detales, teisinius niuansus. Bendrauti su banko vadybininkais – daug sunkiau“,- pasakojo Jolita.

„Kreipęsi paskolos žmonės dažnai netiki, kad galės tiesiogiai bendrauti su sprendimus priimančiais žmonėmis, bet tokia unijų darbo specifika. Jei pateikęs paraišką banke niekuomet nesusitiksi su kredito komiteto nariais, tai pas mus visada yra galimybė pristatyti savo projektą asmeniškai, klausti ar atsakyti unijos darbuotojams kilusius klausimus. Dėl to artimo santykio ir galime neprisiimdami perteklinės rizikos finansuoti nestandartinius projektus: pažįstame savo vartotojus. Dažnai – ne tik pačius klientus, bet ir jų tėvus, giminaičius, kaimynus, kurie praeityje patys yra kreipęsi paskolų, dalyvavę unijų judėjime. Be abejo, didesnės vertės projektus peržiūri LCKU dirbantys specialistai: taip išvengiame galimų klaidų bei mažiname kliento bei unijos prisiimamą riziką“,- sako R. Slavinskas.

Sėkmingai veikiančios unijos savo klientus auginasi pačios

Kredito unijos verslo modelis paremtas ilgalaikiais santykiais ir abipuse nauda, tvirtina vienos iš daugiausiai paskolų ūkininkams pirmąjį pusmetį išdavusios kredito unijos „Germanto lobis“ kreditavimo skyriaus vadovė Laura Breitmozerienė. Paskolos žemės ūkio veiklai finansuoti Telšiuose veikiančioje kredito unijoje sudaro daugiau 45% visų išduodamų paskolų ir tai, pasak pašnekovės yra dėsninga: ūkininkai buvo vieni iš svarbiausių kredito unijų judėjimo Lietuvoje iniciatorių. Tiesa, prieš du dešimtmečius unijas visoje Lietuvoje kūrusių ūkininkų kartą keičia jų vaikai. „Labai dažnai savo klientus užsiauginame. Pastarųjų metų tendencija – suteikiame paskolas besikuriantiems jauniesiems ūkininkams ir po metų ar kelių – sulaukiame jų grįžtant. Įkūrę savo ūkius jie imasi didesnės vertės modernizacijos projektų, plečia ūkius, įsigyja žemės. Stengiamės padėti savo klientams, todėl ir jie pagalbos neieško kitur“,- pasakoja p. Breitmozerienė. Kredito unijoje „Germanto lobis“ ūkininkai dažniausiai skolinasi iki 100 tūkst. eurų, 5-10-ties metų laikotarpiui. Pasak pašnekovės džiuginanti tendencija ta, kad šiandien ūkininkai kredito unijoje ne tik skolinasi lėšas, bet ir joje vykdo visas ūkio finansines operacijas. Anksčiau – dažnas paskolą pervesdavo į atsiskaitomąją sąskaitą banke. Kaip ir kitų unijų atstovai p. Breitmozerienė tvirtina, kad į kredito unijas nemažai ūkininkų užsuka pasikalbėti apie savo ūkio perspektyvas, veiklos aktualijas. „Operacijas jie sėkmingai atlieka naudodamiesi el. bankininkystės platforma, o gyvo bendravimo jiems vis tiek reikia“,- sako kreditavimo skyriaus vadovė.

48 kredito unijos – plačiausias finansinių paslaugų tinklas Lietuvoje

LCKU priklausančios 48 kredito unijos formaliai yra savarankiškos, kooperatinės finansų institucijos, veikiančios visoje Lietuvoje. Pagal kreditų unijos veiklą reglamentuojantį įstatymą, unijų nariais gali tapti tik to paties arba kaimyninio rajono gyventojai, todėl, kad ir kur bebūtų įsikūrusi unija – ji visuomet bus arčiausiai savo narių. Tiesa, unijos privalo priklausyti jų veiklos kokybę prižiūrinčiai ir kai kurias paslaugas savo nariams teikiančiai centrinei kredito unijai. Toks unijų tinklo organizavimas užtikrina unijų veiklos tęstinumą, pagalbą ir paramą, su vienokiais ar kitokiais sunkumais susidūrusiai unijai.

LCKU  pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 267 tūkst. eurų grynojo pelno. Pelningai dirbo ir didžioji dalis LCKU priklausančių kredito unijų- beveik penktadalis jų uždirbo pelną, viršijusį 50 tūkst. eurų, o agreguotas LCKU priklausančių kredito unijų pelnas už pusmetį siekė 782 tūkst. eurų.

Per 12 praėjusių mėnesių LCKU grupė nuo 371 iki 427 mln. eurų padidino savo valdomą turtą, su atsarga vykdė visus veiklos riziką ribojančius normatyvus. LCKU bendras kapitalo pakankamumo reikalavimas siekė 39,82% (normatyvas – 18,53%),  LCKU grupės analogiškas rodiklis – 16,29% (normatyvas – 11,5%). Reikalaujamą 100% padengimo likvidžiuoju turtu normatyvą LCKU grupė vykdė net 485,60%. „Per dvylikos mėnesių laikotarpį iki 2019 m. birželio 30 d. net 45 iš 48 LCKU priklausančių kredito unijų padidino savo paskolų portfelius. Augančios kredito unijų skolinimo smulkiajam ir vidutiniam verslui bei Lietuvos gyventojams apimtys ir pajamos iš pagrindinės veiklos puikiai atspindi gerėjančią unijų veiklos kokybę ir kryptingą savo tikslų siekimą“,- sakė M. Vijūnas.

Šaltinis: https://lku.lt/2019/10/04/16114/